Poliurėja užsandarina net tokias vietas, kuriose jokia kita medžiaga negelbsti

Statybose bei pramonėje pasitaiko labai daug probleminių vietų, kuriais reikia ne tik patikimai užsandarinti, bet ir apsaugoti nuo aplinkos poveikio.

Apšiltinimas purškiamomis poliuretano putomis. IZOputos

Rekonstruojant Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo vidaus ir lauko baseinus, jų hidroizoliacinei apsaugai projekte buvo pasirinkta poliurėja.

Rekonstruojant Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo vidaus ir lauko baseinus, jų hidroizoliacinei apsaugai projekte buvo pasirinkta poliurėja.

Bėda ta, kad dažniausiai sandarumą reikia užtikrinti ekstremaliose sąlygose esantiems paviršiams: vietose, kuriose kaupiasi vanduo, drėgmė, jas veikia šaltis, karštis, saulė, lietus.

Ar įmanoma tokias vietas patikimai izoliuoti ir apsaugoti? Atsakymas – taip, su poliurėja.

Poliurėja (angl. Polyurea) – aukštųjų technologijų polikarbamidas.

Jis yra elastomero tipo, kuris gaunamas susijungiant izocianato komponentui su sintetinės dervos mišiniu polimerizacijos būdu. Tai nėra poliuretano putos ar jų atmaina. Tai besiūlė purškiama hidroizoliacinė membrana, ypač elastinga, atspari mechaniniam dėvėjimuisi bei daugeliui chemikalų, dėl jos ypatingo sukibimo su paviršiais išlieka sandari net ekstremaliausiose vietose.

Sėkmės garantas – teisingai parinkta technologija ir tikslus jos išpildymas

Rekonstruojant Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo vidaus ir lauko baseinus (išskyrus veikiantį pasirodymų baseiną), jų hidroizoliacinei apsaugai projekte buvo pasirinkta poliurėja. Objekto darbus vykdantis generalinis rangovas UAB “Kortas” ieškojo, kas galėtų kokybiškai įrengti hidroizoliuojančią dangą, mat delfinariumo personalas turėjo blogos patirties, nebepasitikėjo poliurėjos savybių patikimumu ir kėlė itin aukštus reikalavimus. Anksčiau su poliurėja įrengiant nedidelį baseiną dėl nekokybiškai atliktų paruošiamųjų darbų poliurėja nuo paviršiaus atšoko.

Rekonstruojant Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo pagrindinį pasirodymų baseiną, UAB „Kortas” ne iškart rado įmonę, kuri darbus su poliurėja galėjo įvykdyti pagal teisingą technologiją.

Kaip sakė dalį darbų vykdžiusios UAB „Kortas” gamybos direktorius Kęstutis Rusonis, objektas buvo sudėtingas, teko ieškoti ne tik išskirtinės medžiagos bet ir patikimo subrangovo.

Delfinariumo baseinui atnaujinti tinkamą poliurėjos technologiją pasiūlė IĮ „Gamona”, dirbanti ne tik su poliurėja ir elastomerais, bet ir turinti ilgametę patirtį šiltinant įvairius objektus poliuretano putomis naudojant purškimo technologiją.

IĮ “Gamona” vadovai konsultavosi su medžiagos tiekėju – UAB “Polimaris”, kuris atstovauja poliurėjos gamintojus. Darbuotojus siuntė stažuotis į Olandiją.

“Tai buvo būtina sąlyga, nes poliurėją gaminantys olandai, skirtingai nei italai ar lenkai, nesutiko parduoti žaliavų neįsitikinę, kad jos nebus sugadintos. Jeigu bent viena operacija būtų atlikta neprofesionaliai, nepatikrinti paviršiai prieš uždedant sekančius, nebūtų pasiektas tinkamas rezultatas”, – tvirtino IĮ “Gamona” projektų vadovas Žilvinas Jocius.

Anot specialisto, svarbiausia – nesitaikstyti su nekokybišku darbu. Pagrindiniai sunkumai IĮ “Gamona” vadovams bei personalui buvo išlaikyti technologinius reikalavimus. „Nors jie nesiskiria nuo reikalavimų epoksidinėmis ar kitoms dangoms, skiriasi tik požiūris į išpildymą”, – sako įmonės vadovas Žydrūnas Drazdauskas.

UAB “Kortas” personalas reikiamus paviršius paruošė pagal UAB “Polimaris”pateiktą technologiją bei būtinas sąlygas, todėl galutinis rezultatas pateisino lūkesčius.

Apšiltinimas purškiamomis poliuretano putomis. IZOputos

Delfinariumo baseino paviršiai padengti poliurėja.

Poliurėjos danga – tai ne poliuretano putų atmaina, kaip daugelis mano. Su poliuretano putomis bendra tik tai, kad naudojama ta pati purškimo technologija ir įranga.

Dviejų komponentų elastomero komponentai susimaišo purškimo metu esant 65-85 laipsnių C temperatūrai ir 150-210 bar slėgiui. Purškimo metu įvyksta reakcija, kurios metu ir susidaro nauja medžiaga. Nuo poliuretano putų medžiaga skiriasi sudėtimi, atsparumu cheminiams junginiams, trinčiai.

„Kiek teko girdėti, poliurėja buvo sukurta išminuotojams, nes šia medžiaga padengtos sienos po sprogimo nesubyra. Mačiau įvairius šios medžiagos bandymus per „Discovery” kanalą”, – sako su poliurėja dirbantis IĮ „Gamona” projektų vadovas Žilvinas Jocius.

„Dažniausiai hidroizoliacijai naudojami epoksidiniai, silikoniniai, akriliniai, poliuretaniniai hermetikai. Tačiau dėl jų tinkamo ilgalaikio sukibimo su paviršiumi visada yra tam tikra rizika, priklausanti nuo eksploatacijos salygų.

Poliurėja nėra vien tik hermetikas, tai purškiama danga, turinti labai didelį ir labai greitą sukibimą su paviršiais, bet tuo pačiu labai elastinga, iki trūkimo gali pailgėti iki 6 kartų. Tai išties išskirtinė medžiaga”, – aiškina specialistas.

Daugiau »