Poliuretano putų pliusai ir minusai

Paplitę mitai, klaidingos nuomonės apie poliuretano putas

Kodėl daugelis purškėjų siūlo atviras putas, jei jos skirtos garso izoliacijai, o ne šiltinimui? Ar dėl drėgmės įgeriamumo? Kodėl akmens ar stiklo vatai reikia plėvelių, o atviroms putoms nereikia?

Daugelis purškėjų siūlo atvirų porų poliuretano putas, nes jų m3 kaina 2 kartus mažesnė negu uždarų porų, jas lengviau parduoti.

Kaina susideda iš žaliavos kiekio (atvirų porų 8-25 kg/m3, uždarų porų 36-60 kg/m3), darbų kiekio (atvirų porų poliuretano putos vienu sluoksniu iškyla 10-20 cm, uždarų porų 1,5-3 cm) ir atlikimo kokybės (išpurkšti paviršiai turi būti lygūs, be guzų ir įtrūkių).

Labai svarbu kaip kokybiškai pagaminta puta (tą įtakoja naudojama įranga, technologijos išmanymas ir laikymasis, darbuotojo kvalifikacija bei patirtis) ir kaip sąžiningai bei kruopščiai atlikti darbai. Dar pravartu pasilyginti kokie būtent darbai ir paslaugos įskaičiuoti į kainą ir ar ji neišaugs atlikus darbus ir suskaičiavus faktinį medžiagos kiekį.

Atvirų porų poliuretano putų šiluminės, akustinės ir garo laidumo savybės praktiškai identiškos vatoms, lyginant su vatomis žmonės perka geresnį sandarumą ir tai ne taisyklė, labai priklauso nuo išpildymo kokybės. Poroloniniai čiužiniai, kempinės plovimui yra atvirų porų poliuretanas, bet porolonu šiltinti stogus niekam nekyla mintis.

Atvirų porų poliuretano drėgmės įgeriamumas yra žymiai didesnis negu mineralinės vatos todėl mūsų klimatinėje zonoje šiltinant atvirų porų poliuretano putomis būtina garo izoliacija.

Suprantantiems rusiškai siūlome pažiūrėti https://www.youtube.com/watch?v=nTFCy6EmWGw. Per 10 minučių viskas paaiškinama iš kur atsiranda drėgmė stogo šiltinamajame sluoksnyje ir kaip su ja kovoti.

Iki 2013 metų vidurio dirbome su ispaniškomis Synthesia (tai vienas didžiausių poliuretano putų gamintojų Europoje) uždarų porų poliuretano putomis, dabar naudojame vokiškas Lackfa putas.
Synthesia atvirų porų poliuretano putų pilnas pavadinimas Phono Spray S 904 arba Phono Spray S 907. Phono, ne Thermo. Nei karto neteko girdėti kad Synthesia ar jų atstovai Lietuvoje bent puse žodžio būtu užsiminę kad atvirų porų poliuretanu reikėtu šiltinti stogus. S904 galima naudoti šlaitinio stogo šiltinimui, bet reikalingas toks pats storis kaip vatos.

Uždarų porų poliuretano fizikinės savybės kardinaliai skiriasi nuo vatų ir nuo atvirų porų poliuretano.

Pagrindinis parametras, apsprendžiantis šiltinimo medžiagos efektyvumą, yra šilumos laidumo koeficientas.

Pats geriausias šilumos izoliatorius yra vakuumas, mes jame nėra kam pernešinėti šilumą. Dažniausiai naudojamas ir labiausiai prieinamas šilumos izoliatorius yra sustabdytas (uždarytas) oras.

Tarp šių dviejų būvių yra inertinės dujos. Būtent jos, susidarančios cheminės reakcijos metu, ir yra šilumos izoliatorius uždarų porų poliuretano putose. Pagal standartą uždarų porų poliuretano putomis laikomos tos, kurių >90% tūrio sudaro uždaros poros (tokios putos prasideda maždaug nuo 36 kg/m3 tankio).

Kitas svarbus parametras yra drėgmės varžos faktorius µ, kuo jis mažesnis, tuo lengviau garas prasiskverbia, tuo didesnis garų kiekis gali nespėti prasibrauti per difuzinę plėvelę ir tuo daugiau drėgmės kondensuojasi šiltinamojoje medžiagoje. Oro kaip ir vatų µ=1, atvirų porų poliuretano µ=3-5, medienos µ=20-50, uždarų porų poliuretano µ=70-130 (priklausomai nuo tankio), garo izoliacinės plėvelės µ>10000.

Garas per uždarų porų poliuretaną skverbiasi 2-3 kartus sunkiau negu per medį, vietos susidaryti kondensatui putose nėra (porose užsidarę inertinės dujos ir garas jų neišstumia) svarbiausia laikytis išpildymo reikalavimų, todėl daugeliu atveju garo izoliacija nėra būtina, bet tai ne 100% taisyklė.

Kai medžio dalys, kaip pavyzdžiui, stogo sijos, apipurškiamos putomis, putos sukelia medžio puvimą.

Pačios putos nepūdo ir kitaip neveikia sijų; tai daro drėgmė ir vanduo. Stogo šiltinimui naudojamų poliuretano putų struktūra yra daugiau kaip iš 90 % uždarų porų, likęs tūris – atsivėrusios poros pro kurias gali prasiskverbti garas.

Tarpeliai tarp uždarų porų tokie maži, kad vandens molekulė pro juos nepraeina, o oras ir garas prasiskverbti gali. Uždarų porų laidumas garui 2-3 kartus mažesnis nei medžio (priklausomai nuo medžiagos tankio).

Jeigu naudojama tinkama putų rūšis, stogo sijų puvimo negali būti, nes drėgmė išgaruos per tarpelius tarp uždarų porų. Be abejo reikia neužmiršti kad jokiomis šiltinimo medžiagomis negalima šiltinti tarp sijų iš apačios po garui nelaidžiomis medžiagomis (ruberoido, skardos).

Galioja labai paprasta taisyklė, pasipriešinimas garams į lauko pusę turi mažėti, nepaisant šios taisyklės galimos problemos su garų kondensavimusi, nepriklausomai nuo to kuo buvo šiltinta. Prieš šiltinant būtinai pasidomėkite ar patikrintas „medžiagiškumas“ garų difuzijai.

Metai po medžiaginių konstrukcijų apšiltinimo, šiltinimo medžiaga sutrūkinėja.

Tai gamybinis brokas, kuris gali pasireikšti ir anksčiau. Poliuretano putos greičiausiai buvo išpurkštos nesilaikant gamintojo rekomendacijų todėl jos galimai neatitinka deklaruojamų savybių. Problema tame kad kai kurie purškėjai nežino kaip teisingai reikia purkšti poliuretano putas arba netgi žinodami atlieka darbus pažeisdami technologijas. Visada galima paprašyti technologinės kortelės ar techninės specifikacijos kaip bus atliekami darbai ir pasitikrinti rezultatą.

Negalima šiltinti šlaitinių stogų uždarų porų poliuretano putomis, nes jos „atplyšta“ medžiui „vaikštant“.

Pirmiausia – negalima naudoti šlapios medienos stogo konstrukcijoms, jeigu medis pradės „vaikščioti“ tai tarpai atsiras šiltinant bet kokia ne biria medžiaga, toks „vaikščiojimas“ gali pasibaigti net kreivu stogu.

Šiltinant uždarų porų poliuretano putomis ant drėgnų ar šaltų paviršių problemos pasireikš iškarto, vienas iš medžiagos komponentų sureaguos su paviršine drėgme ir poliuretanas atplyš per kelias minutes ar valandas. Skirtingai nuo šiltinimo kitomis medžiagomis, nekokybiškai apšiltinti purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis ant drėgnų paviršių nepavyks.

Optimaliausias uždarų porų poliuretano tankis šiltinimui tarp stigų yra 40-42 kg/m3, toks produktas pakankamai elastingas kad kompensuotu stogo konstrukcijų judėjimą ir pasižymi ypatingai geromis sukibimo su paviršiais savybėmis.

Daugelis produktų gaminami gamyklose vienodomis sąlygomis, purškiamos poliuretano putos gaminamos betarpiškai šiltinimo vietoje, todėl labai svarbu laikytis gamintojo technologinių reikalavimų.

Laikantis produkto techniniame duomenų lape nurodytų reikalavimų jokių problemų su atplyšimais tikrai nebus, produktas atitiks visas eksploatacinių savybių deklaracijoje deklaruojamas savybes.

Netinkamai išpurkštas uždarų porų poliuretanas atšoks ir nuo betono, medis ar jo „vaikščiojimas“ čia niekuo dėti, tai tik darbo brokas.

Poliuretanas sugadina difuzinės plėvelės paskirtį. O drėgmė tik per medieną negali išgaruoti.

Tarpai tarp uždarų porų poliuretano celių (jis uždaras tėra 90-96%) savo dydžiu yra artimi difuzinės plėvelės membranų dydžiui. Šiltinant uždarų porų poliuretano difuzinės plėvelės paskirtį atlieka pats uždarų porų poliuretanas.

Visada reikia vertinti kokiu uždarų porų poliuretano putų storiu šiltinama, juolab iš vidinės pusės medis irgi padengiamas poliuretano sluoksniu, o viršutinė gegnės dalis lieka atvira po difuzine plėvele ir gali džiovintis.

Šiferis ar čerpės, kartą prilipusios prie putų, negali būti nuimtos ir beveik neįmanoma pakeisti sulūžusios čerpės ar šiferio, kai išpurkštos putos sustingsta ir prilimpa.

Teisingiausia yra nešiltinti tiesiai ant stogo dangos. Prieš pradedant šiltinimo darbus, reikia įrengti ventiliuojamą oro tarpą.

Su purškiamomis putomis sulipusios čerpės ir šiferis gali būti nuimti, naudojant kelis profesinius triukus.
Greitas ir lengvas būdas nuimti prie putų prilipusias čerpes ar šiferį yra panaudojant seną pjūklą – nuo išorinės stogo dalies nupjauti putų sukibimo juostą, kišant pjūklą tarp čerpių ar šiferio ir švelniai juo pjaunant.

Taip pat putas galima pašalinti naudojant mechaninį šlifavimą, dailidės platus kaltas taip pat puikiai tinka putoms pašalinti, nes ši medžiaga lengvai pjaustoma. Jeigu čerpė ar šiferis įlūžta, naudojama mūrininko plaktuko pentis tam, kad lengvai išmušti sulūžusią ir pakeisti ją nauja.

Purškiamos uždarų porų poliuretano putos yra labai brangios.

Uždarų porų poliuretano putų šilumos laidumo koeficientas apie 40-60% geresnis nei kitų šiltinimo medžiagų kurių šilumos izoliacinės savybės pagrįstos sustabdyta oro judėjimu.

Šilumos izoliatorius yra inertinės dujos susidarančios reakcijos metu ir uždarytos celėse. Purškiamoms uždarų porų poliuretano putoms nereikalingi tvirtinimo elementai, nėra parazitinių konvekcinių tarpelių tarp šiltinimo medžiagos ir pagrindo bei tarp atskirų šiltinimo medžiagos gabalų.

Šiltinant purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis gaunamas konstrukcijos sandarumas visu šiltinimo storiu, sutaupoma begalė sandarinimo medžiagų ir laiko.

Sprendžiant geometrinių šalčio tiltelių problemą galima kampuose padidinti šiltinimo storį, nebūtina storinti visu plotu. Visa tai leidžia sutaupyti stogo sijų aukštį apie 2 kartus. Medžiagos tarnavimo laikas skaičiuojamas 50 metų.

Nėra kito tokio metodo ir produkto, kuris galėtų varžytis ir pasiekti tokį kaštų efektyvumą kaip purškiamos poliuretano putos. Purškiamos putos yra ženkliai efektyvesnės kaštų atsiperkamumo požiūriu nei šiltinant tradicinėmis medžiagomis. Naujiems stogams ar perdengiant senus, putos gali sutaupyti iki 70 % jūsų pinigų.

Kaip visada, kaštus reikėtų lyginti su investicijos verte ir putos čia ne išimtis. Reikėtu lyginti visos stogo ar kitos konstrukcijos įrengimo kaštus, sugaištą laiką ir gautą rezultatą šiluminės varžos, sandarumo ir tarnavimo ilgaamžiškumo aspektais. Mokantys skaičiuoti neabejodami renkasi IZOputas®.

Purškiamos putos yra toksiškos ir laikui bėgant išskiria toksinius garus.

Šis teiginys tinka formaldehidų pagrindu sukurtoms putoms, tačiau netinka poliuretano putoms, kurios yra inertinės ir netgi gali būti – tačiau nerekomenduojame! – valgomos be toksinio efekto.

Viena iš poliuretano putų atmainų yra atvirų porų poliuretanas – porolonas iš kurio gaminami čiužiniai. Iš poliuretano gaminami drabužiai, baldai, žaislai, automobilių salono ir važiuoklės dalys, maisto pakuotės.

Apšiltinus poliuretano putomis, apie sienų kvėpavimą galima pamiršti.

Kvėpuoja gyvūnai, sienos turi laikyti apkrovas, izoliuoti nuo karščio, šalčio ir triukšmo.

„Kvėpavimu“ dažniausiai vadinamas konstrukcijos gebėjimas nekondensuoti drėgmės, IZOputos® praleidžia garus 2-3 kartus prasčiau nei medis, bet drėgmės nekaupia.

Jeigu laikytis taisyklės, kad pasipriešinimas garams į lauko pusę mažės – siena, apšiltinta uždarų porų purškiamomis poliuretano putomis, bus idealiai sandari, bet „kvėpuos“ t.y. praleis drėgmę jos nekaupdama. Dažnai šios taisyklės nepaisoma, ypač užpildant oro tarpus. Jeigu žiemos pabaigoje, esant tokioms pat lauko ir vidaus temperatūroms kaip žiemos pradžioje, šildymui išleidžiate daugiau pinigų, didelė tikimybė kad Jūsų sienos ar stogas prisikaupė drėgmės ir šiluminė varža sumažėjo.

Kuo didesnė santykinė drėgmė patalpose, tuo didesni šilumos nuostoliai dėl nesandarumo, juk trumpam pradarius duris rusiška pirtis žymiai labiau atvėsta nei suomiška.

Purškiamos putos pritraukia parazitus, kurie jas suės.

Purškiamos poliuretano putos yra ne tik inertiškos. Jos turi nulinę kalorijų vertę, todėl parazitai tikrai nepuls jomis apšiltinto namo dėl maistinės vertės.

Užpurkštos IZOputos® yra gana tankios (nors ir lengvos) ir kietos, tad apsaugos nuo lengvo parazitų patekimo į namą. Poliuretanais pastatai šiltinami apie 30 metų ir kol kas dar neteko girdėti kad kur nors jose apsigyventų kokie nors gyviai.

Purškiamos putos yra per daug sunkios ir pridės papildomo svorio stogo sijoms, kas sąlygos jų sulinkimą.

Uždarų porų (tokiomis laikomos poliuretano putos kurių uždarų porų kiekis > 90%) poliuretano putų tankis yra 37-45 kg/m3, priklausomai nuo šiltinimo storio 1 m2 stogo „pasunkės“ 4-11 kg, tačiau verta prisiminti kad putos labai tvirtai laikosi ant apšiltintos konstrukcijos padarydamos ją vienalyte ir taip padidindamos galimas apkrovas.

Purškiamos putos yra labai degios ir sudaro galimybę didžiuliam gaisro pavojui.

Poliuretano putos atitinka visus reikalavimui degumui ir yra atsparios degimui bei įkaitimui.
Standartinių neuždengtų IZOputų® degumas – E klasė pagal EN13501 – 1. Tačiau tiesa, jog iš nepatikimų tiekėjų galite įsigyti degių medžiagų. Uždengtos putos su EI-30 medžiaga (5-8 mm storio tinku ar gipso plokšte) atitinka B s1 d0 degumo klasę.

Plokštiems stogams naudojamos IZOputos® atitinka B-roof (t1) keliamus reikalavimus.

Nesinaudokite neaiškių pavienių kontraktorių paslaugomis, jeigu jie nesutinka atlikti degumo testą putų pavyzdžiui prieš įrengimą.

Bet kas gali pasakyti, kad naudojama medžiaga atitinka degumo standartus ir po to apšiltinti jūsų namą visai kita medžiaga, kadangi ji pigesnė ir pelningesnė kontraktoriui.

Neatitinkančios reikiamos degumo klasės putos yra tiesiog ugnies bomba, laukianti, kol užsidegs.

Argi to linkėtumėte savo šeimai?! Jau neminint draudimo bendrovių, kurios vargiai draustų nepatikimą pastatą, bei galimybių vėliau tokį namą parduoti. Aukštesnė degumo klasė privaloma komerciniams bei viešo naudojimo pastatams.

Putų tarnavimo laikas yra labai trumpas.

Eksploatacinių savybių deklaracijose nurodoma kokios bus medžiagos šiluminės izoliacijos savybės po 25 eksploatavimo metų (to nėra nei vienai kitai šiltinimo medžiagai).

Jeigu šiltinant nepridaryta klaidų pasirenkant sprendimus ir laikomasi gamintojų rekomendacijų, tai purškiamos uždarų porų poliuretano putos tikrai ištarnaus ir 50 metų.

Ventiliuojamų fasadų netinka šiltinti poliuretano putomis.

Atvirkščiai – ventiliuojamų fasadų apšiltinimas IZOputomis® yra labai geras sprendimas.

  1. Tvirtinimo laikikliai – šalčio tilteliai, tradiciškai storinamas visas šiltinimo sluoksnis kad kompensuoti jų poveikį. Kas teisinga matematiniu požiūriu, tačiau nedirba praktiškai, sandarumą užtikrinti vistiek sudėtinga, metalas peršalinėja (vadinasi yra drėgmės kondensacijos tikimybė, geriausias pasirinkimas nerūdijančio metalo laikikliai, nes aliuminio 8 kartus didesnis šilumos laidumas, juodo metalo sudėtingesnė antikorozinė apsauga), plastikas nepraeina gaisrinių reikalavimų.

IZOputomis® galima pastorinti šiltinimo sluoksnį ant pačių laikiklių, taip bus sumažintas šalčio tiltelių poveikis ir garantuotas sandarumas visu šiltinimo plotu , bei 50-100% plonesnis šiltinimo sluoksnis nei šiltinant tradicinėmis medžiagomis.

  1. Geometriniai šalčio tilteliai kampuose – elementariai tereikia pastorinti šiltinimo sluoksnį kampuose, po apdaila net nesimatys.
  2. Ne plokštinis, o prisitaikantis prie bet kokios paviršiaus sandarus šiltinimo sluoksnis atveria galimybes pasireikšti architektų fantazijai.

Purškiamos putos neatitinka pastatų vėdinimo taisyklių.

Dar vienas mitas, dažnai propaguojamas visažinių interneto svetainėse.

Pastatų reglamentavimas apima stogo vėdinimą. Paprastai taisyklės reikalauja, kad pastate būtų įrengtas adekvatus vėdinimas ir oro tiekimas, siekiant išvengti kondensavimosi, atsirandančio stogo struktūroje.
Putų naudojimas padeda išpildyti šį reikalavimą, kadangi sukuria „šiltą stogą“, kuris sumažina kondensacijos tikimybę.

Vėdinimas yra būtinas tuose plotuose, kuriuose yra sąlyginai šilta ir drėgnas oras gali susiliesti su šaltu paviršiumi bei tokiu būdu susidaro galimybė atsirasti kondensacijai.

Purškiamos putos minimizuoja kondensaciją, suteikdamos „šiltą“ paviršių, kuris priešinasi kondensacijai.
Tokiu būdu sumažinami reikalavimai vėdinimui.

Taip pat purškiamos putos neturi būti ventiliuojamos naudojant nuolatinį oro tarpą, kaip mineralinės vatos ir panašių šiltinimo produktų, nes puta suformuoja kombinuotą produktą, kur tiesiog nėra oro tarpo, kuriame kauptųsi kondensacija.

Būtent dėl vėdinimo purškiamos putos daugelyje situacijų tampa vieninteliu būdu veiksmingai patenkinti šiltinimui keliamus reikalavimus; ypač perstatymo projektuose kaip, pavyzdžiui, palėpės ar svirno perstatymas, kur pagrindinės patalpos turi išlikti ir nebūti paaukotos vardan griozdiško apšiltinimo ne poliuretano putomis.

Purškiamos putos naudingos tik tiems, kas su jomis dirba. Darbas nesunkus, greitas, o klientai sumoka brangiai. Vata apšiltinus medis kvėpuoja, o apipurškus poliuretanu gavęs drėgmės, tikrai supūva.

Greitas darbas su atvirų porų poliuretanu, ten vienu sluoksniu gaunamas 10-20 cm storio sluoksnis, su uždarų porų poliuretanu 1,5-3 cm, taip kad darbas 8-10 kartų lėtesnis. Dėl darbo sunkumo tai iš šono žiūrint ir vagonus rankom lengva krauti, pabandykit 8-10 val praleisti ant stogo arba palėpėje kurioje +40-60 C karščio.

Dėl kvėpavimo ir supuvimo – reikia paisyti fizikos dėsnių ir nedaryti nesąmonių. Tai ką vadinate kvėpavimu yra garų difuzija. Yra labai paprasta taisyklė – pasipriešinimas garams į lauko pusę turi mažėti.

Metalas, ruberoidas, polietilenas, bitumas (smala) garų praktiškai nepraleidžia, todėl tarp šiltinimo sluoksnio ir stogo dangos yra daromas ventiliuojamas oro tarpas, jeigu jo nebus arba jis bus blogai ventiliuojamas, tai su bet kokia medžiaga apšiltintas stogas ar siena kels problemų. Problema dažniausiai būna ne konkrečioje medžiagoje, o teisingame jos naudojime.