LUBŲ APŠILTINIMAS

Lubų apšiltinimo purškiamu poliuretanu privalumai:

  • Užkerta kelią pelėsio susidarymui.

  • Tinka nelygumams ir skliautams.

  • Nereikia gręžti, tvirtinti kaiščių arba varžtų.

  • Izoliacija be tarpų po vamzdžiais arba instaliacija.

Mūsų atliktų darbų pavyzdžiai

Sandarus lubų šiltinimas tarp stygų.

Dažnai namai šlaitiniais stogais būna su neeksploatuojamomis palėpėmis. Žinant kad šildomas ne namo

plotas, o tūris yra logiška šiltinti ne stogą o perdangą.

Panagrinėkime atvejį su medine perdanga, kai sudėtos tik stygos. Yra 4 šilumos atidavimo būdai: laidumas, konvekcija, garinimas ir spinduliavimas su jais mums ir reikia susitvarkyti.

Šilumos laidumas – medžiagos savybė praleisti šilumą. Dažniausiai skaičiavimams ir palyginimui naudojamas parametras yra šiluminė varža R, arba atvirkščias jam dydis šilumos perdavimo koeficientas U.

Kuo mažesnis medžiagos šilumos laidumo koeficientas λ, tuo mažesnio šiltinimo medžiagos storio reikia tai pačiai šiluminei varžai pasiekti. Yra begalė šiltinimo medžiagų, bet dėl didelių atstumų tarp molekulių geriausias šilumos izoliatorius yra dujos, pats paprasčiausias ir dažniausiai sutinkamas yra nejudantis oras, geresnėmis šilumą izoliuojančiomis savybėmis pasižymi tik inertinės dujos arba vakuumas.

Oro šilumos laidumo koeficientas yra 0,025, ksenono 0,0054, vadinasi tai pačiai šiluminei varžai pasiekti reikėtu 4,63 karto plonesnio ksenono dujų storio. Problema ta kad tas dujas reikia kažkaip izoliuoti ir tam naudojamų medžiagų šilumos laidumo koeficientai kelis kartus prastesni, todėl medžiagos kuriose izoliatorius yra oras turi baigtinę ribą kuri priklauso nuo medžiagos tankio ir šilumos laidumo koeficiento.

Medžiagos kuriose uždaromos inertinės dujos, pvz. uždarų porų poliuretano putos (IZOputos®) arba vakumas šiuo klausimu perspektyvesnės. Uždarose celėse uždarytos dujos puikiai atlieka savo izoliacines funkcijas.

Kitas parametras bloginantis šilumines savybes yra drėgmės įgeriamumas, jeigu oro ar inertinių dujų vietą šiltinamojoje medžiagoje užims vanduo, apie šiltinimo efektyvumą galime pamiršti. Dažniausiai matuojamas medžiagų vandens įgeriamumas, nors realiai turima reikalų su dujine vandens būsena – garais, kurių molekulės žymiai mažesnės ir landesnės, jeigu medžiaga pamerkta į vandenį įgers 2-5% vandens, tai vandens garų pavidalu ji gali prigerti žymiai daugiau.

Uždarų porų poliuretano privalumas tame kad atstumai tarp celių yra labai maži, tarpelių dydžio pakanka garui praeiti. Garai visada kondensuojasi ten kur yra didžiausi temperatūriniai skirtumai (pvz ant langų), stogo konstrukcijose – įvairiuose nesandarumuose, kur yra tarpeliai tarp skirtingų medžiagų.

Konvekcija – šiluma perduodama per oro srautą.

Daugelis žino tokį dabar madingą žodį „sandarumas“, naujai statybai netgi reglamentuojamas jo išmatavimas. Sandarumą šlaitiniame stoge galima užtikrinti įvairiomis juostelėmis ir plėvelėmis, tik visada paklauskime savęs ar tai padės jeigu pro stogo dangą prasibraus vanduo, jis protingų vadovėlių neskaito ir bėga kur jam patogu.

Taip pat elgiasi ir šaltis, jeigu jis ras nesandarumą šiltinimo medžiagoje, jis tikrai nesibraus sunkiausiu keliu. Taigi mūsų idealus stogas turėtu būti sandarus, be mažiausių plyšių nes būtent per juos išeidinės šiluma. Statybos reglamentas nurodo kokia turėtu būti oro kaita pastate ir netgi yra vertinami šilumos nuostoliai.

Kadangi atliekame sandarumo testus ir žmonės labai pasyviai reaguoja kai pasakai kad reikalingi parametrai yra 0,6-1 karto, o pas Jus 2,5 ar 3 kartai, turėjome tikslą padaryti skaičiuoklę, kuri tuos kartus paverstu visiems suprantama valiuta eurais išeinančiais per plyšius. Deja tai pasirodė per sunkus uždavinys dėl informacijos apie skaičiavimo metodiką trūkumo bei per daug kintamųjų ir nežinomųjų, taip teko prisiminti kad yra dar vienas šilumos perdavimo būdas – garinimas.

Garinimas – prakaitas, šildomas odos, virsta vandens garais, kurie nunešami oro srauto, taip sako Vikipedija.

Praktikoje didžioji dauguma esame buvę sausoje (suomiškoje) ir garinėje (rusiškoje) pirtyse, jeigu atidarius duris sausoje pirtyje didelio diskomforto nepajusime, tai atidarius duris garinėje tuoj pasigirs primygtiniai raginimai greičiau uždaryti duris. Taip yra todėl kad kuo drėgnesnis oras, tuo didesnį šilumos kiekį jis gali išsinešti.

Stogo eksploatacijoje paskaičiuoti prarandamus šilumos kiekius gėl garinimo pakankamai sudėtinga, nes svarbūs kaip temperatūros taip ir santykinės drėgmės skirtumai tarp vidaus patalpų ir išorės.

Kuo drėgnesnis oras išeis iš patalpų tuo daugiau šilumos neteksime ir drėgmė sunkiau šalinsis per difuzinę plėvelę, tuo daugiau vandens kondensuosis plyšiukuose. Tam kad to išvengti būtina įrengti patikimą garo izoliaciją, arba rinktis šiltinimo medžiagas kurios yra vienalytės ir priglunda prie visų paviršių nepalikdamos mažiausių plyšelių.

Spinduliavimas – šiluma tarp kūnų perduodama elektromagnetinio spinduliavimo, realiai šlaitiniuose stoguose iš vidaus naudojama aliuminizuota plėvelė, deja iš taupumo ir nežinojimo dažniausiai pasirenkama pati pigiausia, taip pinigai išmetami į balą.

Teko matyti kaip tokia plėvelė netenka aliuminizuoto sluoksnio dėl užtiškusio tinko arba subliukšta ir suplyšta po tinkavimo darbų, dėl padidėjusios drėgmės. Praktinis efektas yra, bet kaip tai paskaičiuoti ir kaip konvertuoti išlaidas į praktinę naudą deja neaišku.

Taigi reziumuojam, kokia turėtu būti ideali perdanga? Idealiu atveju ji turėtu būti vienalytė, su labai geromis šiluminės varžos charakteristikomis, nes tai leis suploninti konstrukcijas ir sutaupyti medžiagų, šiltinimui reikėtu naudoti medžiagas kurios sandariai prisiklijuoja prie paviršių, praleidžia garus (kvėpuoja) bet neleidžia jiems kondensuotis ir pageidautina kad atspindėtu šilumą.

Kol nepavyko rasti geresnio produkto kuris išpildytu visas sąlygas, naudokime IZOputas® – purškiamas uždarų porų poliuretano putas.

Jos užnešamos purškiant dideliu slėgiu, plėsdamosios užpildo mažiausius plyšius, jos pakankamai atsparios deformacijai ir konstrukciją padaro vienalytę (medinės detalės veikia kaip armatūra, o IZO®putos kaip betonas), jų šiluminė varža pat geriausia iš šiuo metu statybose naudojamų šiltinimo medžiagų.

Šiltinant IZOputomis® nereikalingos garo izoliacinės plėvelės, bet ventiliuojamas oro tarpas virš jų būtinas (kaip ir visom be išimties šiltinimo medžiagoms). Dažnas paprieštaraus kad gal geriau šiltinti atvirų porų poliuretanu, bet jo šilumos laidumo koeficientas prastesnis nei uždarų porų poliuretano, garų laidumas iki 30 kartų didesnis ir tarp atvirų celių yra vietos garų kondensacijai, todėl būtina garo izoliacija.

Apšiltinus atvirų porų poliuretanu konstrukcijos netampa tvirtesnės.

Daugiau informacijos uždarų ir atvirų porų poliuretano savybių palyginimui »

Atvirų porų poliuretanui būtina garo izoliacija, jei klimato atšiaurumo zona yra didesnė kaip 5 »

5 zonos ekstremalus minimumas 23,3 laipsnio imant 1976-2005 metų statistiką »

Pagal klimato atšiaurumo zoną Lietuva priskiriama 5-6 klimato zonoms »

Kiekviena medinė perdanga turi kelias kritinės vietas, kurių apšiltinimo be IZOputų® išspręsti praktiškai neįmanoma.

Visi medienos konstruktyvo sujungimai, kuo daugiau sujungimų, tuo daugiau plyšelių tarpmedienos ir tuo daugiau šalčio tiltelių šilumai pasišalinti, ves iš vidaus šiltinimo sluoksnis būna labai nedidelis.

Dažnas atvejis kai stogdengiai sudeda gegnes labai arti frontonų ir uždengus stogą kokybiškai apšiltinti sienų viršų už gegnių galimybės nėra.

Būtina apšiltinti palėpės sienas iš vidaus pusės, taip kaip ir šiltinate iš lauko, nes palėpėje bus lauko temperatūra, nepamirškite apšiltinti sienų iš viršaus, šaltis labai gerai skverbiasi ir vertikalia kryptimi.

Pats sudėtingiausia mazgas – murloto virš sienos apšiltinimas, labai dažnas nusiskundimas kad net nelabai šaltu oru, bet esant stipriam vėjui pavėjinėje pusėje kambariuose baisiai šalta. Dažniausia priežastis nesandarumai tarp lauko šiltinimo, sienos, murloto ir stogo šiltinimo.

IZOputos® sujungia lauko šiltinimą ir stogo šiltinimą į vientisą detalę, su sąlyga kad šiltinimui naudotos kietos medžiagos. Purkšti uždarų porų poliuretaną ant nestabilių paviršių nerekomenduoja gamintojai.

Nesitikėkite kad rasite daug purškėjų trokštančių atvykti ir užpurkšti kelias problemines vietas, taip yra todėl kad paruošiamųjų, dangstymo ir kitų darbų, už kuriuos dažnai nenorima mokėti, yra nepalyginamai daugiau negu pačio poliuretano purškimo. Purškiant poliuretano putas probleminėse vietose, laikantis technologinių reikalavimų, per dieną pavyks išpurkšti tik 2-3 m 3 putų, kai šiltinant patį stogą 7-10 m 3 uždarų porų poliuretano (IZOputų®).

Vadinasi kokybiškas darbas bus brangus ir nepatrauklus, greitas ir pigus variantas gali pasireikšti apipurkštu stogu, langais ar atsivėrusiais plyšiais tarp putų ir šiltinamų paviršių.

Buto grindys pirmajame aukšte būna vėsios, jeigu rūsio perdanga nėra izoliuota nuo nešildomo rūsio.

Žemos temperatūros perdangos viršutinėje dalyje sąlygoja didelius energijos nuostolius, o kartais net ir pelėsių susidarymą.

Šią problemą nesunkiai išspręsite apšiltinę rūsio perdangą purškiamomis uždarų porų poliuretano putomis iš apačios.

Naudojant IZOputas®, rūsio perdanga apšiltinama ir užsandarinama 5-6cm. storiu.

Į izoliacinį sluoksnį integruojamos vandentiekio, šildymo sistemos ar elektros instaliacijos.

IZOputomis® taip pat galima ekonomiškai ir greitai izoliuoti nelygumus, pvz.: senuose skliautiniuose rūsiuose.

Įrengiant šiltinamąjį sluoksnį nelieka pavojaus, kad šaltas oras pateks tarp šiltinamojo sluoksnio ir perdangos mažindamas šiltinimo efektą, mat priešingai nei taikant įprastus šiltinimo būdus, šiltinimas atliekamas be tvirtinimo elementų, siūlių ir tarpų.

Šiltinimui naudojamos medžiagos turi Europinę atitikties deklaraciją stogų izoliacinių dangų įrengimui, atitinkančią Vokietijos nacionalinius standartus, darbus atlieka gamintojo atestuoti specialistai.