Purškiamųjų putų sistema IZOputos yra (iki 95%) uždarų porų kietosios poliuretano putos. Jos susidaro sumaišius dvi iš pradžių takias medžiagas, poliolį ir difenilmetano diizocianatą, sutrumpintai MDI. Sumaišius abu komponentus, susidaro reaguojantis mišinys, kuris išsiskiriant šilumai putoja. Reakcijos fazės pabaigoje putos ima stingti ir sukietėja. Keliais sluoksniais, purškiamuoju pistoletu padengtas IZOputos užtikrina patikimą terminę apsaugą, be to, izoliuoja be siūlių. Sistemos taikymo sritys – beveik visi plokščiųjų ir šlaitinių stogų paviršiai, lubos, sienos ir grindys.

IZOputos gaminamos tiesiai pas užsakovą, priklausomai nuo objekto ypatybių ar kliento pageidavimo pasirinktinai naudojant gerai Europoje žinomo gamintojo žaliavas: Synthesia (Ispanija).

Otto Bayeris ir jo bendradarbiai iš I.G.Farben (Leverkusenas, Vokietija) laboratorijos yra vadinami darbo su poliuretanu pionieriais. Iš pradžių darbai buvo skirti tik pluoštui ir minkštoms putoms gaminti. Vystymąsi pristabdė II Pasaulinis Karas (tuo metu poliuretanai buvo naudojami tik lėktuvų dažams), ir taip tęsėsi iki 1952 m., kai poliizocianatai tapo plačiai prieinami.

Pirmą plačiai prieinamą poliesterio poliolį 1956 m. pristatė DuPont kompanija. 1957 m. BASF ir Dow Chemical pasiūlė pigesnį būdą - poliuretanų gamybą. Nuo 1960 m. pusiau kietos poliuretano putos buvo pradėtos naudoti automobilių pramonėje, o nuo 1970 m. - pastatų apšiltinimui. 1990-taisiais buvo intensyviai pradėta plėtoti dabar plačiai naudojama purškiamų poliuretano putų technologija ir poliuretano chemija.